Pasitaiko atvejų teisėjui paskyrus ekspertizę jis nebendradarbiauja su ekspertu t. y. nepriima jokio sprendimo ar tenkinti eksperto prašymą dėl tiriamosios medžiagos pateikimo ar jo netenkinti. Ekspertai, atlikę ekspertizę ir pateikę jos aktą teismui, vis dar turi laukti atsiskaitymo už atliktą darbą. Teismas priima nutartį atsiskaityti su ekspertu išnagrinėjus bylą iš esmės. Taip pat vis dar esame kviečiami į teismo posėdį vien tik tam, kad patvirtintume parengtas išvadas. Teismas niekaip nereaguoja į eksperto pranešimus dėl proceso šalių netinkamo procesinio elgesio ekspertinio tyrimo atlikimo eigoje.  Juridinio asmens veiklos tyrimo bylose teismas šiam tyrimui taiko teisinį reguliavimą, skirtą teismo ekspertizei, bet ne CK X skyriaus "Juridinio asmens veiklos tyrimas" nuostata. Teismas, paskyręs ekspertą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą eksperto darbo apmokėjimui ir atsiskaitymui taiko CPK nuostatas nepaisant specialių nuostatų, numatytų CK 2.129 str.  Šiais ir kitais klausimais Teisėjų taryba* (žr. 1-13) ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba**(žr. 14) parengė tokias rekomendacijas:

  1. tiesiogiai bendradarbiauti su ekspertinėmis įstaigomis prieš skiriant ekspertizę ir nustatant ekspertizės kainą;
  2. užtikrinti, kad nutartis dėl ekspertizės atlikimo bei su tuo susijusi medžiaga būtų pateikiama ekspertui, o ekspertas kviečiamas dalyvauti teismo posėdyje tik gavus šalies, kurios prašymu atliekama ekspertizė, į depozitinę teismo sąskaitą sumokėtą avansą;
  3. užtikrinti, kad sumos, priklausančios ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), būtų išmokamos iš teismo sąskaitos;
  4. užtikrinti operatyvų ekspertizių apmokėjimą užtikrinančių organizacinių priemonių taikymą;
  5. užtikrinti, kad dėl eksperto dalyvavimo teismo posėdyje būtų sprendžiama racionaliai, t. y. įvertinus ekspertizės pobūdį, poreikį eksperto išvadą paaiškinti ar papildyti; atsižvelgus į tai, kad eksperto dalyvavimas teismo posėdyje vien tam, kad jis patvirtintų ekspertizės akte nurodytas išvadas, netikslingas;
  6. užtikrinti, kad į teismo posėdį pakviesti ekspertą prašančios proceso šalys teismui nurodytų ekspertui numatomus užduoti klausimus bei kitas su byla susijusias aplinkybes, taip pat reikėtų įvertinti vaizdo konferencinės įrangos panaudojimo galimybes;
  7. užtikrinti, kad pakviesto eksperto dalyvavimas teismo posėdyje būtų apribotas įstatyme nustatytų pareigų vykdymo. Iškilus poreikiui kviesti ekspertą į teismo posėdį, rekomenduotina, esant galimybei, apklausti ekspertą per konferencinį „Microsoft Teams“ ryšį, o jei tokios galimybės nėra, iš anksto derinti su juo posėdžio datą;
  8. kai ekspertizės poreikio nėra ir pakanka gauti bendro pobūdžio paaiškinimus, nesusijusius su konkrečių bylos aplinkybių vertinimu, plačiau naudotis galimybe atsakymus į tiriamus klausimus gauti rašytinių konsultacijų (civiliniame procese), specialistų paaiškinimų (baudžiamajame procese) ar kitais būdais;
  9. klausimus ekspertams pateikti laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų;
  10. aiškiai nurodyti ekspertams tiriamąją medžiagą, vengti sunkinti ekspertų darbą pertekline medžiaga ar pertekliniais ekspertizės klausimais;
  11. atsižvelgti į ekspertinių įstaigų parengtas metodines rekomendacijas, kaip turi būti pateikiami tyrimo objektai;
  12. užtikrinti, kad skiriant kompleksinį ar komisinį tyrimą (kai tyrimai skiriami kelioms institucijoms ar kartu su keliais privačiais ekspertais) nutarties kopija turi būti įteikiama ne tik pagrindinei ir tyrimą organizuojančiai institucijai, bet ir kitiems ekspertinio tyrimo dalyviams;
  13. užtikrinti teisės aktuose nustatytą atsiskaitymo už atliktą ekspertizę bei ekspertizės išlaidų priteisimo tvarką.
  14. bendradarbiauti su ekspertu, kai jis kreipiasi į teismą dėl papildomos tiriamosios medžiagos pateikimo reikalingos ekspertizės atlikimui**.

Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nuostatų, aktualių ekspertui ***

Ekspertui atliekant juridinio asmens veiklos tyrimą (Civilinio kodekso X skyr. "Juridinio asmens veiklos tyrimas") teismas taiko teismo ekspertizės reglamentavimą, bet ne juridinio asmens veiklos tyrimui aktualias CK 2.124-2.131 str. nuostatas. 

Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 4 d. nustatyta, kad ekspertizė - teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo šis ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte. Pažymėtina, kad teismo ekspertizės paskyrimą, atlikimą, rezultatų įforminimą, teismo eksperto kandidatūros pasirinkimą, teismo eksperto teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Teismo ekspertizės įstatymas bei proceso įstatymai. Tuo tarpu juridinio asmens veiklos tyrimą, taip pat ir specialius reikalavimus veiklos tyrimo ataskaitai nustato specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso X skyriaus (2.124 str. - 2.131. str.) nuostatos. Taip pat svarbu tai, kad teismo ekspertizės ir juridinio asmens veiklos tyrimo tikslai yra skirtingi, kadangi teismo ekspertizės tikslas yra pateikti išvadas (atsakymus) į teismo suformuluotus klausimus (Civilinio proceso kodekso 213 str.), o juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra ištirti, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai (Civilinio kodekso 2.124 str.). Be kita ko, Teismo ekspertizės įstatyme yra įtvirtinta, kad teismo ekspertizė atliekama teismo eksperto, kuris turi eksperto kvalifikaciją ir yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą (3 str. 3 d.), o tuo tarpu, juridinio asmens veiklos tyrimas atliekamas nepriklausomo asmens, turinčio reikiamą kvalifikaciją atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą ir pateikti rašytinę ataskaitą (Civilinio kodekso 2.127 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad juridinio asmens veiklos tyrimo rezultatai turi būti įtvirtinti Civilinio kodekso 2.130 str. apibrėžtuose dokumentuose - ataskaitoje ir rekomendacijose. Tuo tarpu asmeniui, kuriam pavedama atlikti teismo ekspertizę yra keliami reikalavimai teismo ekspertizės rezultatus įtvirtinti ekspertizės akte (Civilinio proceso kodekso 212 str. 2 d., 216 str. 1 d., Teismo ekspertizės įstatymo 27 str.). Be kita ko, Teismo ekspertizių rūšių sąraše, patvirtintame Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75, juridinio asmens veiklos tyrimas kaip teismo ekspertizės rūšis taip pat nėra įrašyta. Taigi, teismo ekspertas, atlikdamas juridinio asmens veiklos tyrimą ir pateikdamas teismui ataskaitą, veikia ne kaip teismo ekspertas, o kaip nepriklausomas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją (Civilinio kodekso 2.127 str. 1 d.).
Juridinio asmens veiklos tyrimas pasižymi dar ir tuo, kad yra numatyta speciali ekspertų parinkimo tvarka (Civilinio kodekso 2.127 str.), jų apmokėjimo sąlygos (Civilinio kodekso 2.129 str.) bei ekspertų teisės, pvz. ekspertas turi teisę apklausti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius ir darbuotojus (Civilinio kodekso 2.128 str. 1 d.). 
* Teisėjų tarybos 2013-11-08 posėdyje patvirtintos rekomendacijos teismams. Rekomendacijos patikslintos Teisėjų tarybos 2015-04-24 posėdyje.
**Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018-12-13 posėdyje patvirtintos rekomendacijos, protokolo Nr. KTP-39.
***Parengta pagal 2023-11-16 Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimą Nr.KT-169.  
 

Teismo ekspertų paslaugos:

Ekonominio pobūdžio ekspertizės dėl nuostolių, negauto grynojo pelno (patirtų grynųjų nuostolių) negautų pajamų ir kiti ekspertiniai tyrimai civilinėse ir administracinėse bylose. Ar negalima visiškai ar iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų ar struktūros ? ir kiti panašaus pobūdžio ekspertiniai tyrimai baudžiamosiose bylose.

Teismo ekspertizės

Atliekame šių sričių teismo ekspertizes: nustatome nuostolius (negautą naudą), žalą, taip pat kitas finansines ir su buhalterine apskaita susijusias ekspertizes.

plačiau

Kiti ekspertiniai tyrimai

Proceso šalių užsakymu atliekame ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, neturinčius teismo ekspertizės statuso.

plačiau

Konsultacijos

Teikiame konsultacijas teismams bei kitoms teisėsaugos institucijoms, proceso šalims ir jų atstovams.

plačiau