Nuo ekspertams užduodamų klausimų priklauso atlikto ekspertinio tyrimo (ekspertizės) naudingumas, ekspertinio tyrimo (ekspertizės) paslaugos kaina,  išsamumas bei įrodomoji vertė bylai. Ekspertai susiduria su netinkamai suformuluotais, pertekliniais ar besidubliuojančiais klausimais.

Formuluojant klausimus ekonominei ekspertizei, rekomenduojame:

 1. Klausimuose nurodyti konkretų tiriamąjį laikotarpį (metai, mėnuo, diena), kurio dokumentus reikia ištirti, arba konkrečios aplinkybės. Pvz.: „Kokia ekonominė žala (nuostolis) buvo patirta 2015.03.01-1–2016.09.30 laikotarpiu?“

2. Klausimuose nurodoma konkreti data, jei pagal klausimo formuluotę ji reikalinga. Pvz. Kas buvo įmonės X debitoriai ? Kam įmonė buvo skolinga ? Šiuose klausimuose būtina nurodyta metus, mėnesį ir mėnesio paskutinę dieną. 

 3. Klausimuose nurodyti subjektą, kurio veikla bus tiriama, t. y. kurios įmonės mokesčių apskaičiavimo pagrįstumą reikia tirti; kurioje įmonėje arba kurio materialiai atsakingo asmens, kokių materialinių vertybių tyrimas reikalingas; kokios įmonės ir kokių darbuotojų darbo užmokestį reikia apskaičiuoti; arba kurios įmonės žalą reikia apskaičiuoti ir dėl kurios įmonės veiksmų ar neveikimo galimai patirtas nuostolis.

 4. Klausimai turi būti kiek tik įmanoma konkretesni atsižvelgiant į ginčo pagrindą ir dalyką t. y. ekspertui pavesti tirti tik tas aplinkybes, kurios reikalingos tiesai nustatyti konkrečiame ginče. Pvz.: „Kokią žalą patyrė įmonė X laikotarpiu Z–Y dėl X padalinio darbuotojų išviliojimo?“ arba „Kokią žalą patyrė įmonė X laikotarpiu dėl prekių pardavimo mažesne nei rinkos kaina?“ Atkreipiame dėmesį, kad ekonominės ekspertizės reikalauja didelių darbo laiko sąnaudų ir yra brangios. Nekonkrečių klausimų išplėtimas gali be reikalo reikšmingai padidinti tyrimo darbų apimtį, tyrimo trukmę  ir kartu ekspertinio tyrimo kainą.

5. Klausimai turi įeiti į teismo eksperto sprendžiamų klausimų ratą. Pavyzdžiui, akcijų rinkos kainą arba akcijų tikrąją kainą nustato verslo vertinimo ekspertizė, kilnojamojo arba nekilnojamojo turto rinkos kainas nustato kilnojamojo arba atitinkamai nekilnojamojo turto ekspertizė. Tokio pobūdžio ekspertinių tyrimų neatliekame.

6. Klausimai turi būti išskirtinai įžvalgūs. Klausimų įžvalgumas ir teismo eksperto atlikto tyrimo išsamumas yra tiesiogiai susijęs su atlikto ekspertinio tyrimo įrodomąja verte byloje. Klausimų formuluočių įžvalgumas ypač svarbus jei byloje ginčas susijęs su vertinamojo pobūdžio dalyku.

7. Klausimai neturi būti formuluojami taip, kad tyrimas reikalautų teisiškai įvertinti nustatytus faktus. Pvz.: „Ar UAB X per Y laikotarpį apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai?“ Šio klausimo atsakymas būtų jau nustatytų duomenų teisinis įvertinimas. Rekomenduojame formuluoti klausimą taip: „Ar įmonės X apskaita per Y laikotarpį buvo tvarkoma laikantis norminių aktų reikalavimų?“ Ekspertams taip pat draudžiama atlikti tyrimus ir atsakyti į tokio ar panašaus pobūdžio klausimus, pvz.: „Kas kaltas dėl apgaulingai, aplaidžiai vestos apskaitos?“, "Kas atsakingas už dokumentų išsaugojimą ?", "Kas atsakingas už apskaitos registrų rengimą?', "Kas atsakingas už darbo užmokesčio žiniaraščių rengimą, pildymą saugojimą" nes tokie klausimai apima teisinės atsakomybės nustatymą, todėl neįeina į eksperto kompetenciją.
 
8. Ar gali ekspertas redaguoti klausimus nekeičiant jų esmės ? Ekspertas gali redaguoti klausimus nekeičiant jų esmės, tačiau eksperto formuluotė nebūtinai atlieps teismo (proceso šalies ekspertinimo tyrimo užsakmo atveju - užsakovo) lūkesčius. 
 
9. Visi klausimai turi būti savarankiški.  Tai reiškia, kad kiekviename klausime turi būti nurodytas tiriamasis laikotarpis, konkreti data, jeigu ji reikalinga pagal klausimo formuluotę; kurios įmonės veikla tiriama ar kuris sandoris vertinamas. Dažnai pasitaikanti sutuacija, kai proceso šalių atstovai į bylą pateikia klausimų sąrašus, kuriuos skaitant nuosekliai ekspertas gali suprasti koks tiriamasis laikotapris ir kokios įmonės veikla ar sandoriai tiriami. Teismas, sutinkamai su CPK 213 str. nuostata bei įvertinęs kitų proceso šalių pateiktus klausimų sąrašus, ekspertui paveda atsakyti į dalį proceso šalių pateiktų klausimų ir tada teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyti klausimuos nenurodomas nei tiriamasis laikotarpis, nei kurios įmonės veikla tiriamas ar kuris sandoris vertinamas. Taigi, vienintelė išeitis proceso šalims formuluoti visus klausimus savarankiškus. 
 
10. Klausimuose turi būti naudojama specialių žinių terminologija, kuri priimtina finansinėje apskaitoje, mokesčių teisės aktuose, bet ne bendro pobudžio teisės aktuose. Pažymime, kad pajamos ir įplaukos tai nėra sinonimai. Taip pat nėra sinonimai sąnaudos iš išlaidos. Taigi, jeigu jeigu advokatas klausime nurodys terminą "išlaidas" tai ekspertas skaičiuos išlaidas, nors pagal bylos aplinkybes gali būti aktualu skaičiuoti "sąnaudas".

Teismo ekspertų paslaugos:

Ekonominio pobūdžio ekspertizės dėl nuostolių, negauto grynojo pelno (patirtų grynųjų nuostolių) negautų pajamų ir kiti ekspertiniai tyrimai civilinėse ir administracinėse bylose. Ar negalima visiškai ar iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų ar struktūros ? ir kiti panašaus pobūdžio ekspertiniai tyrimai baudžiamosiose bylose.

Teismo ekspertizės

Atliekame šių sričių teismo ekspertizes: nustatome nuostolius (negautą naudą), žalą, taip pat kitas finansines ir su buhalterine apskaita susijusias ekspertizes.

plačiau

Kiti ekspertiniai tyrimai

Proceso šalių užsakymu atliekame ekonominio pobūdžio ekspertinius tyrimus, neturinčius teismo ekspertizės statuso.

plačiau

Konsultacijos

Teikiame konsultacijas teismams bei kitoms teisėsaugos institucijoms, proceso šalims ir jų atstovams.

plačiau